Kodėl rasoje plastikiniai langai? Kondensatas, pelėsis, - atsakysime, statybinės fizikos pagrindai.
Apie šiuolaikinių langų sandarumą ir kondensato susidarymą buvo kalbėta daug. Seni mediniai langai nors per juos ir kiaurai švilpė vėjai, buvo prasta garso, termo izoliacija, tačiau dėl vieno dalyko jie buvo geri – per juos į patalpas pastoviai patekdavo šviežias oras.
Langų rasojimą lemia du pagrindiniai parametrai. Tai stiklo paviršiaus temperatūra ir drėgmės kiekis patalpoje.
Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, žmogus daugiau nei 80 % laiko praleidžia uždarose patalpose, iš jų 60 % – gyvenamosiose. Todėl vis dažniau kalbama apie uždarų patalpų oro kokybę, jos įtaką žmonių sveikatai ir komfortui.
Vėdinimo normos: 25 m³ oro per valandą nerūkančiam ir 50 m³ oro per valandą rūkančiam asmeniui.
Pastebėta, kad oras blogėja naujai pastatytuose namuose, patalpose, kuriose neseniai atliktas remontas. Oro kokybė dar labiau pablogėja šaltuoju metų laikotarpiu, kai taupant šilumą ir energiją patalpos dar labiau užsandarinamos ir į jas nepatenka šviežio oro. Nemažą reikšmę turi ir blogai įrengtos ar netinkamai eksploatuojamos vėdinimo ar centrinio šildymo sistemos. Aplinką blogina ir žmonių veiklos produktai, susidarantys kūrenant krosnis, gaminant maistą, rūkant tabaką ir kt. Bloga oro kokybė gali sukelti įvairių sveikatos sutrikimų – nuovargį, galvos skausmą, mieguistumą, alergines ligas. Šios problemos aktualumą įrodo tai, kad vidaus patalpų oro kokybė, jos tyrimai ir poveikio sveikatai įvertinimas įtraukti į Nacionalinį aplinkos sveikatingumo veiksmų planą.
Vėdinimo problema dažnai išryškėja sumontavus naujus (nebūtinai plastikinius) langus. Labai kokybiški langai užtikrina sandarumą ir gerą šilumos izoliaciją, tačiau, jei patalpoje nėra įrengta ventiliacijos sistema, patalpa tampa drėgnesnė, oras joje tampa troškus, kai labai šalta, stiklo paketo kraštas net gali apledyti. Visų pirma derėtų pabrėžti, kad nei langų gamintojai, nei profilis, iš kurio pagamintas sandarus langas, nei stiklo paketas, dėl to nėra kalti. Kai kuriais atvejais, jei langas įstatytas neteisingai, gali rasoti angokraščiai. Tokiu atveju reikia, kad specialistas įvertintų situaciją.
Vėdinkite patalpas ir langai nerasos, ant sienų neatsiras pelėsių, pakeiskite orą patalpoje grynesniu, pašalinkite nemalonius kvapus ir drėgmę. Ar vėdinimas bus veiksmingas, priklauso nuo to, kaip bus vėdinama.
Būstą galima vėdinti dvejopai: natūraliai (pravėrus langą) ar priverstinai. Natūralaus vėdinimo tikrai pakaks gyvenamosiose patalpose, kur tinkamai įrengti oro šalinimo kanalai. Natūralus vėdinimas yra labiausiai paplitęs vėdinimo būdas pasaulyje.
Kad vėdinimas veiktų, visų pirma reikia įrengti oro pritekėjimo įtaisus, po to išsandarinti visas vidines duris, nupjaunant jų apačią arba įrengiant specialias orui laidžias groteles jų apačioje. Kitas žingsnis – traukos vėdinimo kanaluose (pagalbinėse patalpose) užtikrinimas natūraliu arba mechaniniu būdu. Patalpas reikia vėdinti nuolatos, net ir tada, kai viduje nėra žmonių.
Natūraliai vėdinant patalpas, orą judėti verčia temperatūrų skirtumas tarp lauko ir vidaus bei vėjas. Dar reikšmingas kamino arba vėdinimo kanalo aukštis. Be abejo, jei nėra vėjo ir temperatūra vasarą yra vienoda ir lauke, ir viduje, oro judėjimo tikėtis neverta, tokiu metu neveiks nė viena natūralios ventiliacijos sistema.
Pasirenkant orlaides, reikėtų atkreipti dėmesį į jų charakteristikas arba laidumą orui, esant fiksuotam slėgių skirtumui. Skaičiuojamasis natūralaus vėdinimo slėgis – 10 Pa. Orlaidės pralaidumas, esant skaičiuojamam slėgio skirtumui, turi atitikti statybiniame reglamente nurodytąjį. Praktiškai reikėtų įsivaizduoti, kad oras patalpoje turėtų pasikeisti apie 0,8 karto per valandą. Taigi būtina apskaičiuoti kambario tūrį ir tada priderinti orlaidžių kiekį, remiantis jų charakteristikomis. Geriausia būtų pasirinkti automatiškai veikiančias orlaides, kurios pačios priderina oro apykaitą kambaryje priklausomai nuo kambario užimtumo. Tokias orlaides valdo specialūs jutikliai, jautrūs drėgmės pokyčiams patalpų ore.
Žmonės su iškvepiamu oru išgarina labai daug vandens, kuris tvyro ore, jei nevėdinama. Tie garai, atsiradus atitinkamoms sąlygoms, vėl virsta vandeniu (rasoja langai, drėksta sienos). Lango rasojimas žiemą labai priklauso nuo patalpos vidaus temperatūros apskritai ir nuo lango stiklo temperatūros. Jei santykinis drėgnumas patalpos ore yra RH = 70 % ir t = + 20 °C, lango stiklui, įšilusiam tik iki 14 °C, jau iškyla pavojus sudrėkti iš vidaus. Oras, patenkantis pro orlaidę, įrengtą sandariame lange, ir sklindantis į patalpos vidų, praeina vadinamąjį šiluminį barjerą, kai pašilęs jis labai greitai sausėja. Sausesnis oras, patekęs į patalpą, „praskiedžia“ drėgną orą patalpoje, todėl rasos taško temperatūra tampa žemesnė, t. y. lango stiklas gali būti šaltesnis, bet rasa neiškris. Visais atvejais rekomenduojama, kad po langu būtų nors nedidelis šildymo radiatorius. Šiltas oras, kylantis nuo radiatoriaus, apiplauna lango stiklą, nunešdamas informaciją apie drėgmę orlaidės jutikliui. Tokiu būdu orlaidė atsidarys plačiau ir įleis daugiau gryno oro, neleisiančio atsirasti perteklinei drėgmei patalpos ore ir ant šaltesnių paviršių. Šiltas konvekcinis oras pagerina gryno oro pasiskirstymą patalpoje, todėl patalpos veiksmingiau vėdinamos.
Dar vienas svarbus veiksnys, į kurį reikėtų atkreipti dėmesį, – triukšmo slopinimas. Yra daugybė orlaidžių modifikacijų, skirtų orui įleisti į patalpą, tačiau tai tas pats kaip praviras ar nesandarus langas. Pasirinkite triukšmą slopinančias orlaides, tada lango savybės tik pagerės, nes nė vienas langas neturi triukšmo slopintuvo, kai jį praveriame.
Jei pasirinkote languose įrengiamas orlaides, žinokite, kad jų montavimo metodika ir technologija yra tokia, kad kuo mažiau atveriamos sandarios profilio kameros, kuo mažiau pažeidžiamas lango standumas. Tikrai nepatirsite didesnių šildymo sąnaudų dėl to, kad orlaidės įrengtos languose ar sienose (langai netaps šaltesni). Tačiau reikia atsiminti, kad tada, kai patalpa vėdinama, visais atvejais prarandama nemažai šiluminės energijos. Klausimas: kiek tos energijos prarandame, esant vienai ar kitai vėdinimo sistemai? Kitas logiškai išplaukiantis klausimas: jei viena sistema padeda sutaupyti daugiau šilumos, tai kiek reikia investuoti, siekiant ją įrengti? Kiek kainuos eksploatacija? Kada vėdinimo sistema atsipirks? Į šiuos klausimus galima atsakyti tik nuodugniai susipažinus su namo ar buto projektu ir atlikus skaičiavimus. Todėl niekados nepasikliaukite paviršutiniškais įtikinėjimais. Remkitės faktais ir skaičiais.
Plastikiniai langai ir kondensato susidarymas
Ar Jums teko pastebėti, kad ant langų ir išorinių sienų iš patalpos pusės paviršių atsiranda kondensatas, t.y. jie aprasoja? Pabandysime paprastais pavyzdžiais paaiškinti kodėl ir kaip tai vyksta.
Priežastis Nr.1. Oro drėgmė
Išnagrinėsime paprastą pavyzdį: palikite kai kuriam laikui kambaryje atvirą dubenelį vandens. Jus neužilgo pastebėsite, kad vanduo išgaruoja.
Dar vienas pavyzdys: net jeigu vanduo yra uždarytame inde, tai atydžiai stebint galima pastebėti, kad jis ir toliau garuoja, nors ir lėčiau. Bet uždarytame inde vanduo pilnai neišgaruoja!
Pažiūrėkime kas gi vyksta su vandeniu molekuliariniame lygmenyje. Vanduo susidaro iš vienodų molekulių su chemine formule H2O. Vanduo gali būti kietoje (ledas); skystoje arba dujinėje (vandens garai) būsenoje. Tris vandens agregatiniai pavidalai skiriasi tuom, ant kiek tvirtai molekulės surištos tarpusavyje ir ant kiek jos judrios.
Kas gi vyksta vandens paviršiuje, besiribojančiame su oru? Atskiros molekulės, esančios vandens paviršiuje, atitrunka nuo jo ir sudaro nematomus vandens garus. Todėl ore, kuris ribojasi su vandens paviršiumi, yra vanduo garų pavidale. Lygiai taip pat molekulės pereina iš dujinės į skystą būseną. Taigi mes matome du procesus: garavimą ir kondensacija.
Garavimas: jeigu per laiko vienetą iš skystos į dujinę būseną pereina daugiau molekulių, negu atvirkščiai, tai vandens kiekis mažėja.
Kondensacija: jeigu per laiko vienetą iš dujinės į skystą būseną pereina daugiau molekulių, negu atvirkščiai, tai vandens kiekis didėja.
Esant vienodoms sąlygoms tarp garavimo ir kondensacijos stebiama pusiausvyra, kurios esmė yra tame, kad per laiko vienetą iš dujinės į skystą būseną pereina tiek pat molekulių, kaip ir atvirkštinio proceso metu.
Tokia pusiausvira pasiekiama uždarytame inde (pvz. Nr.2) po to, kai oras, esantis inde, paėmė maksimaliai įmanomą kiekį drėgmės. Toks oras dabar yra prisotintas vandens garų.
Vandens garų kiekis, kuri sugeba priimti oras, priklauso tik nuo jo temperatūros.
Išvada: kuo aukštesnė oro patalpoje temperatūra, tuo aukštesnė prisisotinimo riba.
Dabar grįšime prie pavyzdžio Nr.1:
Jeigu dubenėlis vandens lieka atidarytas, tai oro, sugebančio priimti nuolatos atsiplėšiančias nuo vandens paviršiaus molekules, apimtis pakankamai didelė.
Oras sugeba priimti vandens molekules iki tol, kol nebus pasiekta prisisotinimo riba.
Vandens buvimas tokiame neprisotintame ore vadinamas sąlyginiu oro drėgnumu. Prisotintas vandens oras turi sąlyginį drėgnumą 100%, neprisotintas – mažiau 100%.
Pavyzdys: 20°С temperatūros oras gali turėti ne daugiau 17,3 g/m3 vandens. Jeigu jame yra tik 8,7 g/m3, tai jo sąntykinis drėgnumas (f) yra 50%.
Е = 8,71/17,3 х 100% = 50%.
Jeigu 20°С temperatūros oras gali turėti 17,3 g/m3 vandens, tai 10°С temperatūros oras prisotintas jau prie 9,4 g/m3.
|
Temperatūra, °С |
Prisisotinimo riba, g/m3 |
|
- 10 |
2,14 |
|
0 |
4,8 |
|
10 |
9,4 |
|
20 |
17,3 |
|
30 |
30,3 |
Priežastis Nr.2. Rasos taškas
Rasos taškas – tai temperatūra, prie kurios oras, turintis pradinę temperatūrą ir sąlyginį drėgnumą, daugiau nebegali priimti drėgmės.
Jeigu oro temperatūra yra 20°С, o drėgnumas - 50%, tai reiškia, kad ore yra 50% to maksimalaus vandens kiekio, kuris gali ten būti.
Jeigu oras atšąla iki 9,3°С, tai jo sąlyginis drėgnumas padidėja iki 100%, t.y. 9,3°С temperatūros oras iki ribos prisotintas drėgmės.
Jeigu oras bus atšaldomas ir toliau, tai prasidės kondensato susidarymas - rasojimas, nes ora nebesugebės išlaikyti vandenį. Šią drėgmę reikalinga pašalinti į išorę vėdinimo būdu.
Anksčiau perdaug drėgmės buvo šalinama dėka priverstinės ventiliacijos. Dabar, po naujų izoliuotų langų įstatymo, patalpas reikalinga vėdinti keletą kartų per dieną.
Kaip atsikratyti drėgmės pertekliaus
Vėdinant naudojamas šiltas ir drėgnas oras išeina išorėn. Į patalpą įeina šviežias, šaltas ir sausas oras. Tokiu būdu vėdinimas – tai oro kaita, kurį, gaila, susijusi su neišvengiamu šilumos praradimu. Šie šilumos praradimai gali būti sumažinti iki minimumo, pavyzdžiui, trumpo vėdinimo metu su visiškai atidarytais langais. Žiemą per kelias vėdinimo minutes kambarys prisipildo šviežaus oro su nereikšmingu atšalimu.
Septyni argumentai langų keitimo naudai
Turbūt, visiems mums žinomi skersvėjai namuose — dažni ligų šaltiniai ir papildomų išlaidų šildymui priežastys. Sandariklių nebuvimas gerai žinomuose senuose languose, didelės paklaidos juos gaminant sudaro plyšius, per kuriuos į patalpą patenka šaltas oras.
Ar galima išvengti skersvėjų? Pasirodo, kad galima ir labai lengvai. Daugelyje šalių, jau palyginus seniai, naudojami nauji šiuolaikiniai hermetiški plastikiniai langai.
Bet ne tik oro pralaidumas veikia namų klimatą. Net hermetiškas plastikinis langas gali būti šaltas, jeigu jis prašala, t.y. turi blogą termoizoliaciją, kitaip tariant, turi nepakankamą pasipriešinimą šilumos perdavimui. Šilumos izoliaciją veikia tokie parametrai kaip lango profilio storis, kamerų skaičius jame (dėl PVC) ir stiklo paketuose ir t.t. Sulyginkime mūsų senus langus su moderniais plastikiniais langais ir vėl pamatysime šiuolaikinių technoligijų žymų pranašumą
Visišką skersvėjų nebuvimą.
- Gerą šilumos izoliaciją.
- Puikią patalpos izoliaciją nuo pašalinio triukšmo.
- Naudojimo patogumą. Vietoje senų, blogai nudažytų uždarymų pastatomi kokybiški modernūs apkaustai, kuri ne tik estetiškai atrodo, bet ir turi aibę funkcinių pranašumų: pavyzdžiui, langų atidarymas dviejose plokštumose ir“žieminio išvėdinimo“ rėžimas.
- Individualus dizainas. Jums pasiūlys daugybę langų apdailos spalvų variantų, kaip viduje, taip ir išorėje, o taip pat keletą apkaustų variantų.
- Papildomų aksesuarų užsakymo galimybė: tinklelių prieš vabzdžius, nutekėjimų, palangių, angokraščių apdailos bei dekoratyvinės išorinės apdailos.