Balandžio 05, 2013
Kodėl rasoja plastikiniai langai?
Kodėl rasoje plastikiniai langai? Kondensatas, pelėsis, - atsakysime, statybinės fizikos pagrindai.
Apie šiuolaikinių langų sandarumą ir kondensato susidarymą buvo kalbėta daug. Seni mediniai langai nors per juos ir kiaurai švilpė vėjai, buvo prasta garso, termo izoliacija, tačiau dėl vieno dalyko jie buvo geri – per juos į patalpas pastoviai patekdavo šviežias oras.
Langų rasojimą lemia du pagrindiniai parametrai. Tai stiklo paviršiaus temperatūra ir drėgmės kiekis patalpoje.
Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, žmogus daugiau nei 80 % laiko praleidžia uždarose patalpose, iš jų 60 % – gyvenamosiose. Todėl vis dažniau kalbama apie uždarų patalpų oro kokybę, jos įtaką žmonių sveikatai ir komfortui.
Vėdinimo normos: 25 m³ oro per valandą nerūkančiam ir 50 m³ oro per valandą rūkančiam asmeniui.
Pastebėta, kad oras blogėja naujai pastatytuose namuose, patalpose, kuriose neseniai atliktas remontas. Oro kokybė dar labiau pablogėja šaltuoju metų laikotarpiu, kai taupant šilumą ir energiją patalpos dar labiau užsandarinamos ir į jas nepatenka šviežio oro. Nemažą reikšmę turi ir blogai įrengtos ar netinkamai eksploatuojamos vėdinimo ar centrinio šildymo sistemos. Aplinką blogina ir žmonių veiklos produktai, susidarantys kūrenant krosnis, gaminant maistą, rūkant tabaką ir kt. Bloga oro kokybė gali sukelti įvairių sveikatos sutrikimų – nuovargį, galvos skausmą, mieguistumą, alergines ligas. Šios problemos aktualumą įrodo tai, kad vidaus patalpų oro kokybė, jos tyrimai ir poveikio sveikatai įvertinimas įtraukti į Nacionalinį aplinkos sveikatingumo veiksmų planą.
Vėdinimo problema dažnai išryškėja sumontavus naujus (nebūtinai plastikinius) langus. Labai kokybiški langai užtikrina sandarumą ir gerą šilumos izoliaciją, tačiau, jei patalpoje nėra įrengta ventiliacijos sistema, patalpa tampa drėgnesnė, oras joje tampa troškus, kai labai šalta, stiklo paketo kraštas net gali apledyti. Visų pirma derėtų pabrėžti, kad nei langų gamintojai, nei profilis, iš kurio pagamintas sandarus langas, nei stiklo paketas, dėl to nėra kalti. Kai kuriais atvejais, jei langas įstatytas neteisingai, gali rasoti angokraščiai. Tokiu atveju reikia, kad specialistas įvertintų situaciją.
Vėdinkite patalpas ir langai nerasos, ant sienų neatsiras pelėsių, pakeiskite orą patalpoje grynesniu, pašalinkite nemalonius kvapus ir drėgmę. Ar vėdinimas bus veiksmingas, priklauso nuo to, kaip bus vėdinama.
Būstą galima vėdinti dvejopai: natūraliai (pravėrus langą) ar priverstinai. Natūralaus vėdinimo tikrai pakaks gyvenamosiose patalpose, kur tinkamai įrengti oro šalinimo kanalai. Natūralus vėdinimas yra labiausiai paplitęs vėdinimo būdas pasaulyje.
Kad vėdinimas veiktų, visų pirma reikia įrengti oro pritekėjimo įtaisus, po to išsandarinti visas vidines duris, nupjaunant jų apačią arba įrengiant specialias orui laidžias groteles jų apačioje. Kitas žingsnis – traukos vėdinimo kanaluose (pagalbinėse patalpose) užtikrinimas natūraliu arba mechaniniu būdu. Patalpas reikia vėdinti nuolatos, net ir tada, kai viduje nėra žmonių.
Natūraliai vėdinant patalpas, orą judėti verčia temperatūrų skirtumas tarp lauko ir vidaus bei vėjas. Dar reikšmingas kamino arba vėdinimo kanalo aukštis. Be abejo, jei nėra vėjo ir temperatūra vasarą yra vienoda ir lauke, ir viduje, oro judėjimo tikėtis neverta, tokiu metu neveiks nė viena natūralios ventiliacijos sistema.
Pasirenkant orlaides, reikėtų atkreipti dėmesį į jų charakteristikas arba laidumą orui, esant fiksuotam slėgių skirtumui. Skaičiuojamasis natūralaus vėdinimo slėgis – 10 Pa. Orlaidės pralaidumas, esant skaičiuojamam slėgio skirtumui, turi atitikti statybiniame reglamente nurodytąjį. Praktiškai reikėtų įsivaizduoti, kad oras patalpoje turėtų pasikeisti apie 0,8 karto per valandą. Taigi būtina apskaičiuoti kambario tūrį ir tada priderinti orlaidžių kiekį, remiantis jų charakteristikomis. Geriausia būtų pasirinkti automatiškai veikiančias orlaides, kurios pačios priderina oro apykaitą kambaryje priklausomai nuo kambario užimtumo. Tokias orlaides valdo specialūs jutikliai, jautrūs drėgmės pokyčiams patalpų ore.
Žmonės su iškvepiamu oru išgarina labai daug vandens, kuris tvyro ore, jei nevėdinama. Tie garai, atsiradus atitinkamoms sąlygoms, vėl virsta vandeniu (rasoja langai, drėksta sienos). Lango rasojimas žiemą labai priklauso nuo patalpos vidaus temperatūros apskritai ir nuo lango stiklo temperatūros. Jei santykinis drėgnumas patalpos ore yra RH = 70 % ir t = + 20 °C, lango stiklui, įšilusiam tik iki 14 °C, jau iškyla pavojus sudrėkti iš vidaus. Oras, patenkantis pro orlaidę, įrengtą sandariame lange, ir sklindantis į patalpos vidų, praeina vadinamąjį šiluminį barjerą, kai pašilęs jis labai greitai sausėja. Sausesnis oras, patekęs į patalpą, „praskiedžia“ drėgną orą patalpoje, todėl rasos taško temperatūra tampa žemesnė, t. y. lango stiklas gali būti šaltesnis, bet rasa neiškris. Visais atvejais rekomenduojama, kad po langu būtų nors nedidelis šildymo radiatorius. Šiltas oras, kylantis nuo radiatoriaus, apiplauna lango stiklą, nunešdamas informaciją apie drėgmę orlaidės jutikliui. Tokiu būdu orlaidė atsidarys plačiau ir įleis daugiau gryno oro, neleisiančio atsirasti perteklinei drėgmei patalpos ore ir ant šaltesnių paviršių. Šiltas konvekcinis oras pagerina gryno oro pasiskirstymą patalpoje, todėl patalpos veiksmingiau vėdinamos.
Dar vienas svarbus veiksnys, į kurį reikėtų atkreipti dėmesį, – triukšmo slopinimas. Yra daugybė orlaidžių modifikacijų, skirtų orui įleisti į patalpą, tačiau tai tas pats kaip praviras ar nesandarus langas. Pasirinkite triukšmą slopinančias orlaides, tada lango savybės tik pagerės, nes nė vienas langas neturi triukšmo slopintuvo, kai jį praveriame.
Jei pasirinkote languose įrengiamas orlaides, žinokite, kad jų montavimo metodika ir technologija yra tokia, kad kuo mažiau atveriamos sandarios profilio kameros, kuo mažiau pažeidžiamas lango standumas. Tikrai nepatirsite didesnių šildymo sąnaudų dėl to, kad orlaidės įrengtos languose ar sienose (langai netaps šaltesni). Tačiau reikia atsiminti, kad tada, kai patalpa vėdinama, visais atvejais prarandama nemažai šiluminės energijos. Klausimas: kiek tos energijos prarandame, esant vienai ar kitai vėdinimo sistemai? Kitas logiškai išplaukiantis klausimas: jei viena sistema padeda sutaupyti daugiau šilumos, tai kiek reikia investuoti, siekiant ją įrengti? Kiek kainuos eksploatacija? Kada vėdinimo sistema atsipirks? Į šiuos klausimus galima atsakyti tik nuodugniai susipažinus su namo ar buto projektu ir atlikus skaičiavimus. Todėl niekados nepasikliaukite paviršutiniškais įtikinėjimais. Remkitės faktais ir skaičiais.
Apie šiuolaikinių langų sandarumą ir kondensato susidarymą buvo kalbėta daug. Seni mediniai langai nors per juos ir kiaurai švilpė vėjai, buvo prasta garso, termo izoliacija, tačiau dėl vieno dalyko jie buvo geri – per juos į patalpas pastoviai patekdavo šviežias oras.
Langų rasojimą lemia du pagrindiniai parametrai. Tai stiklo paviršiaus temperatūra ir drėgmės kiekis patalpoje.
Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, žmogus daugiau nei 80 % laiko praleidžia uždarose patalpose, iš jų 60 % – gyvenamosiose. Todėl vis dažniau kalbama apie uždarų patalpų oro kokybę, jos įtaką žmonių sveikatai ir komfortui.
Vėdinimo normos: 25 m³ oro per valandą nerūkančiam ir 50 m³ oro per valandą rūkančiam asmeniui.
Pastebėta, kad oras blogėja naujai pastatytuose namuose, patalpose, kuriose neseniai atliktas remontas. Oro kokybė dar labiau pablogėja šaltuoju metų laikotarpiu, kai taupant šilumą ir energiją patalpos dar labiau užsandarinamos ir į jas nepatenka šviežio oro. Nemažą reikšmę turi ir blogai įrengtos ar netinkamai eksploatuojamos vėdinimo ar centrinio šildymo sistemos. Aplinką blogina ir žmonių veiklos produktai, susidarantys kūrenant krosnis, gaminant maistą, rūkant tabaką ir kt. Bloga oro kokybė gali sukelti įvairių sveikatos sutrikimų – nuovargį, galvos skausmą, mieguistumą, alergines ligas. Šios problemos aktualumą įrodo tai, kad vidaus patalpų oro kokybė, jos tyrimai ir poveikio sveikatai įvertinimas įtraukti į Nacionalinį aplinkos sveikatingumo veiksmų planą.
Vėdinimo problema dažnai išryškėja sumontavus naujus (nebūtinai plastikinius) langus. Labai kokybiški langai užtikrina sandarumą ir gerą šilumos izoliaciją, tačiau, jei patalpoje nėra įrengta ventiliacijos sistema, patalpa tampa drėgnesnė, oras joje tampa troškus, kai labai šalta, stiklo paketo kraštas net gali apledyti. Visų pirma derėtų pabrėžti, kad nei langų gamintojai, nei profilis, iš kurio pagamintas sandarus langas, nei stiklo paketas, dėl to nėra kalti. Kai kuriais atvejais, jei langas įstatytas neteisingai, gali rasoti angokraščiai. Tokiu atveju reikia, kad specialistas įvertintų situaciją.
Vėdinkite patalpas ir langai nerasos, ant sienų neatsiras pelėsių, pakeiskite orą patalpoje grynesniu, pašalinkite nemalonius kvapus ir drėgmę. Ar vėdinimas bus veiksmingas, priklauso nuo to, kaip bus vėdinama.
Būstą galima vėdinti dvejopai: natūraliai (pravėrus langą) ar priverstinai. Natūralaus vėdinimo tikrai pakaks gyvenamosiose patalpose, kur tinkamai įrengti oro šalinimo kanalai. Natūralus vėdinimas yra labiausiai paplitęs vėdinimo būdas pasaulyje.
Kad vėdinimas veiktų, visų pirma reikia įrengti oro pritekėjimo įtaisus, po to išsandarinti visas vidines duris, nupjaunant jų apačią arba įrengiant specialias orui laidžias groteles jų apačioje. Kitas žingsnis – traukos vėdinimo kanaluose (pagalbinėse patalpose) užtikrinimas natūraliu arba mechaniniu būdu. Patalpas reikia vėdinti nuolatos, net ir tada, kai viduje nėra žmonių.
Natūraliai vėdinant patalpas, orą judėti verčia temperatūrų skirtumas tarp lauko ir vidaus bei vėjas. Dar reikšmingas kamino arba vėdinimo kanalo aukštis. Be abejo, jei nėra vėjo ir temperatūra vasarą yra vienoda ir lauke, ir viduje, oro judėjimo tikėtis neverta, tokiu metu neveiks nė viena natūralios ventiliacijos sistema.
Pasirenkant orlaides, reikėtų atkreipti dėmesį į jų charakteristikas arba laidumą orui, esant fiksuotam slėgių skirtumui. Skaičiuojamasis natūralaus vėdinimo slėgis – 10 Pa. Orlaidės pralaidumas, esant skaičiuojamam slėgio skirtumui, turi atitikti statybiniame reglamente nurodytąjį. Praktiškai reikėtų įsivaizduoti, kad oras patalpoje turėtų pasikeisti apie 0,8 karto per valandą. Taigi būtina apskaičiuoti kambario tūrį ir tada priderinti orlaidžių kiekį, remiantis jų charakteristikomis. Geriausia būtų pasirinkti automatiškai veikiančias orlaides, kurios pačios priderina oro apykaitą kambaryje priklausomai nuo kambario užimtumo. Tokias orlaides valdo specialūs jutikliai, jautrūs drėgmės pokyčiams patalpų ore.
Žmonės su iškvepiamu oru išgarina labai daug vandens, kuris tvyro ore, jei nevėdinama. Tie garai, atsiradus atitinkamoms sąlygoms, vėl virsta vandeniu (rasoja langai, drėksta sienos). Lango rasojimas žiemą labai priklauso nuo patalpos vidaus temperatūros apskritai ir nuo lango stiklo temperatūros. Jei santykinis drėgnumas patalpos ore yra RH = 70 % ir t = + 20 °C, lango stiklui, įšilusiam tik iki 14 °C, jau iškyla pavojus sudrėkti iš vidaus. Oras, patenkantis pro orlaidę, įrengtą sandariame lange, ir sklindantis į patalpos vidų, praeina vadinamąjį šiluminį barjerą, kai pašilęs jis labai greitai sausėja. Sausesnis oras, patekęs į patalpą, „praskiedžia“ drėgną orą patalpoje, todėl rasos taško temperatūra tampa žemesnė, t. y. lango stiklas gali būti šaltesnis, bet rasa neiškris. Visais atvejais rekomenduojama, kad po langu būtų nors nedidelis šildymo radiatorius. Šiltas oras, kylantis nuo radiatoriaus, apiplauna lango stiklą, nunešdamas informaciją apie drėgmę orlaidės jutikliui. Tokiu būdu orlaidė atsidarys plačiau ir įleis daugiau gryno oro, neleisiančio atsirasti perteklinei drėgmei patalpos ore ir ant šaltesnių paviršių. Šiltas konvekcinis oras pagerina gryno oro pasiskirstymą patalpoje, todėl patalpos veiksmingiau vėdinamos.
Dar vienas svarbus veiksnys, į kurį reikėtų atkreipti dėmesį, – triukšmo slopinimas. Yra daugybė orlaidžių modifikacijų, skirtų orui įleisti į patalpą, tačiau tai tas pats kaip praviras ar nesandarus langas. Pasirinkite triukšmą slopinančias orlaides, tada lango savybės tik pagerės, nes nė vienas langas neturi triukšmo slopintuvo, kai jį praveriame.
Jei pasirinkote languose įrengiamas orlaides, žinokite, kad jų montavimo metodika ir technologija yra tokia, kad kuo mažiau atveriamos sandarios profilio kameros, kuo mažiau pažeidžiamas lango standumas. Tikrai nepatirsite didesnių šildymo sąnaudų dėl to, kad orlaidės įrengtos languose ar sienose (langai netaps šaltesni). Tačiau reikia atsiminti, kad tada, kai patalpa vėdinama, visais atvejais prarandama nemažai šiluminės energijos. Klausimas: kiek tos energijos prarandame, esant vienai ar kitai vėdinimo sistemai? Kitas logiškai išplaukiantis klausimas: jei viena sistema padeda sutaupyti daugiau šilumos, tai kiek reikia investuoti, siekiant ją įrengti? Kiek kainuos eksploatacija? Kada vėdinimo sistema atsipirks? Į šiuos klausimus galima atsakyti tik nuodugniai susipažinus su namo ar buto projektu ir atlikus skaičiavimus. Todėl niekados nepasikliaukite paviršutiniškais įtikinėjimais. Remkitės faktais ir skaičiais.